Manoz? yra monosacharidas, tirpus vandenyje, ?iek tiek tirpus etanolyje. Bespalviai arba balti kristaliniai milteliai. Jis vaidina svarb? vaidmen? ?mogaus metabolizme, ypa? specifini? baltym? glikozilinimo procese. ?mogaus organizmas sunkiai ?sisavina manoz?, o i? ?mogaus organizmo j? i?skirs netrukus po nurijimo, daugiausia metabolizmo būdu inkstuose, o bendras med?iag? apykaitos ciklas trunka apie a?tuonias valandas. Manoz?s vartojimas nepadidina cukraus kiekio kraujyje, tod?l tai yra cukraus rū?is, kuri? gali valgyti kai kurie diabetu sergantys ?mon?s. Gamtoje laisvos manoz?s yra kai kuriuose vaisiuose, pavyzd?iui, spanguol?se, obuoliuose, apelsinuose ir kt. ?mogaus organizme manoz? pasiskirsto visuose audiniuose ir kraujyje, ?skaitant od?, organus ir nervus. ?iuose audiniuose manoz? dalyvauja glikoprotein?, reguliuojan?i? autoimunin?s sistemos funkcij?, sintez?je. Ankstesni klinikiniai tyrimai parod?, kad manoz? gali gydyti ir u?kirsti keli? ?lapimo tak? infekcijoms, tod?l kai kurie u?sienio sveikatos produktai, kuri? pagrindinis komponentas yra manoz?, yra naudojami ?lapimo sistemos sveikatai palaikyti. Manitolis yra cukraus alkoholis, da?niausiai redukuotas i? cukraus (manoz?s), yra sorbitolio izomerai, tirpūs vandenyje, balti kristaliniai milteliai, saldaus skonio, pana?aus ? sacharoz?. Pagal kai kuriuos receptus manitolis gali būti naudojamas ne tik kaip puikus skeleto agentas, bet ir kaip liofilizuot? baltym? apsauga. Apsauginis manitolio poveikis baltymams yra susij?s su jo koncentracija ir morfologine struktūra, o kartais su kristal? morfologija. Paprastai manoma, kad amorfinis manitolis atlieka baltymo stabilizavimo funkcij?, o kristalizuotas manitolis praranda apsaugin? funkcij?. 1% ar ma?esn? manitolio koncentracija neleid?ia baltyminiams vaistams agreguotis d?l amorfini? struktūr? susidarymo, ta?iau didel? manitolio koncentracija linkusi kristalizuotis ir skatina baltym? vaist? agregacij?. Daugum? baltym? 4 °C temperatūroje galima laikyti tik trumpai (apie 1 savait?) po pakartotinio suspensijos. Ilgalaikiam saugojimui rekomenduojama paruo?ti skiediklius (kuriuose turi būti baltym? ne?iklio, pvz., 0,1 % BSA, 5 % HSA arba 10 % FBS) ir po to supakuoti u??aldytus -20 ℃ arba -80 ℃ temperatūroje. Svarbu vengti pakartotinio u??aldymo ir at?ildymo, nes kiekvienas u??aldymas ir at?ildymas sukels dalin? baltymo inaktyvavim?. Trehaloz? ir manitolis paprastai yra papildomi 8 % (mas?s pagal tūr?) kaip liofilizuotos apsaugos priemon?s. Akivaizdu, kad trehaloz? gali u?kirsti keli? antriniam baltymo struktūros poky?iui ir baltym? tempimui bei agregacijai liofilizacijos metu. Manitolis taip pat yra pla?iai naudojama liofilizuota apsauga ir u?pildas, galintis suma?inti tam tikr? baltym? kaupim?si po liofilizacijos. U?pildas gali suteikti tinkam? liofilizuoto pyrago struktūr?, prisid?ti prie tinkamos liofilizuoto pyrago bloko formos ir suformuoti por? struktūr?. Poringumas yra būtina s?lyga u??alusio vandens sublimacijai, o didesn?s poros gali sublimuotis grei?iau, tod?l galima sutrumpinti pirmin? d?iūvimo laik?. Prid?jus u?pild?, pirminis d?iovinimas (produkto temperatūra Tp?Tg' arba Tc) sutrump?ja ir gali būti naudojamas kaip būdas optimizuoti biofarmacinio liofilizavimo proces?. Paprastai stabilizatoriaus ir u?pildo santykis turi būti bent 1:2, kad būt? u?tikrinta reikiama u?pildo kristalizacija. Gauta grotel? suteikia mechanin? atram? komponentams j? amorfin?je būsenoje. Vir? Tg', paruo?imo sistemos suformuota amorfin? būsena n?ra pakankamai standi, kad i?laikyt? savo svor? ir subyr?s ? kristal? tinkl?. D?l mechanin?s atramos galima i?vengti ?lugimo, nepaisant auk?tesn?s nei Tg' (ar net Tc) d?iovinimo temperatūros. Preparatuose, kuri? baltym? koncentracija