Vitaminas D
Jau 1930-?j? prad?ioje mokslininkai i?siai?kino, kad saul?s spinduliai arba alyvuogi? aliejaus, lin? s?men? aliejaus ir kit? UV spinduliuojam? maisto produkt? vartojimas gali kovoti su osteoporoze. Tolesni mokslinink? tyrimai nustat? ir ?vardijo vitamin? D kaip aktyv? ?mogaus organizmo ingredient? kovojant su osteoporoze.
Vitaminas D (sutrumpintai VD) yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris yra steroidini? darini?, turin?i? antirachito poveik? ir pana?ios struktūros, grup?. Svarbiausi yra vitaminas D3 (cholekalciferolis, cholekalciferolis) ir vitaminas D2 (kalciferolis). Vitamino D racione daugiausia gaunama i? gyvulin?s kilm?s maisto produkt?, toki? kaip ?uv? kepenys, kiau?inio trynys, sviestas ir kt. Nurijus, jis absorbuojamas i? plonosios ?arnos, kai yra tul?ies, ir chilomikron? pavidalu patenka ? krauj?. Kepen?, inkst? ir mitochondrij? hidroksilaz? paver?ia j? 1,25-dihidroksivitaminu D3, kuris turi biologin? aktyvum? ir gali skatinti kalc? suri?an?io baltymo (CaBP) sintez? ?arnyno gleivin?je, skatinti kalcio pasisavinim? ir kaul? kalcifikacij?. 7-dehidrocholesterolis, ?mogaus organizme esantis cholesterolio darinys, kaupiamas po oda ir saul?s ?viesoje arba ultravioletin?je spinduliuot?je gali virsti cholekalciferoliu. Tai endogeninis vitaminas D, skatinantis kalcio ir fosforo pasisavinim?.
VD yra steroid? darinys. Tai baltas kristalas, tirpus riebaluose, pasi?ymintis stabiliomis savyb?mis, atsparus auk?tai temperatūrai, antioksidantas, neatsparus rūg?tims ir ?armams, gali būti sunaikintas irstant riebal? rūg?tims. Gyvūn? kepenyse, ?uv? kepen? aliejuje ir kiau?inio trynyje gausu. Kūdikiams, vaikams, paaugliams, n???ioms moterims ir maitinan?ioms motinoms paros poreikis yra 400 TV (tarptautiniai vienetai). Kai trūksta, suaugusieji link? ? osteomaliacij?, o vaikai – ? rachit?. Suma??jus kalcio kiekiui kraujyje, gali atsirasti rank? ir p?d? trūk?iojimas, traukuliai ir pan., kurie taip pat susij? su dant? vystymusi. Per didelis vitamino D vartojimas gali sukelti padid?jus? kalcio kiek? kraujyje, apetito praradim?, v?mim?, viduriavim? ir net negimdin? mink?t?j? audini? kaul?jim?.